Gruodžio 7d. (ketvirtadienį) spaustuvė pranešė, kad mano užsakymas paruoštas. O pirmadienį, mandagus siuntų tarnybos darbuotojas iškrovė paletę su knygomis prie pat durų.

Interviu su „Knygų širdis“ merginomis pasakojau apie mano slapyvardžio raides. Tuomet minėjau, kad dvi iš jų yra mano asmens sargybiniai. Jie ir atėjo į pagalbą. Greitutėliai sunešė 360 kg mano kūrybos į kambarį, kuriame, iki kurjerio skambučio, jaukiai plepėdamos apie slaptus moteriškus dalykus, gurkšnojom kavą su artima drauge. Ji ir tapo pirmoji popierinės knygos skaitytoja. Jai pirmai pasirašiau ir padovanojau romaną.

Tiesa sakant, kiek nerimavau, nes žinau bičiulės išpuoselėtą literatūrinį skonį. Jai išėjus, manęs ilgai nepaleido mintys, samprotaujant, kad visgi yra žmonių, kurių nuomonė man yra tikrai svarbi. Ir vienas iš jų būtent ji – Virginija. Žinant draugės užimtumą, maniau, kad ji atvers romaną po švenčių. Tačiau, išaušus rytojui gavau asmeninę žinutę. Ji rašė, jog seniai nebuvo taip įsitraukusi į knygą, bet žadėjo reziumuoti tik tuomet, kai ją pabaigs. Į „messenger‘į“ įkėlusi nuotrauką, didžiosiomis raidėmis prirašė: „SUPER“. Tai buvo džiugesio ir palengvėjimo akimirka.

Ilgam atokvėpiui laiko nebuvo, nes už valandėlės, Virginija pasveikinusi mane savo FB laiko juostoje paskelbė apie romaną. O jos sekėjams pradėjus klausinėti, man teko skubiai pakoreguoti savo darbus, paskelbiant apie kūrinį savo soc. tinkluose keliomis dienomis anksčiau nei buvau suplanavus.

Kai kurie Facebook‘o draugai žinojo apie mano hobį, tačiau buvo ir nustebusių. Ir pačiai atėjo suvokimas, kad per retai bendraujam, mažai domimės vieni kitais. O pasiteisinimas tik vienas – gyvenimas tapo labai greitas.

Pranešusi FB draugams tapau dar laimingesnė. Tiek nuoširdžių sveikinimų! Tiek gražių žodžių!

Su džiaugsmu pajutau prieškalėdinį skubėjimo jaudulį rašant, pakuojant, perduodant ir siunčiant knygas, kad visi jas gautų kuo greičiau.

Kol neturėjau romano rankose vis nerimavau, kad tik spėčiau jį perduoti „Knygionui“. Tai grupelė savanorių, kurie gavę knygas, paskelbia aukcioną. O surinktos lėšos skiriamos paramos organizacijom padedančioms Ukrainai. Tad skubėjau ir ten. Suspėta!

Gruodžio 17d. sekė žavios knygų apžvalgininkės „ruta_skaito“ paskelbtas konkursas Instagrame. Iš šios stiprios moters ėmiau interviu. Ji – puikus pavyzdys, kaip galima pasiekti aukštų rezultatų, net tradiciškai vyrams būdingose profesijose. Buvo gera su ja bendrauti.

Po to, 18d. mane kalbino sušildančio romano „Pažadink mane“ autorė Ieva Vill ir Skirmantė Rugsėjis, parašiusi „Nenuorama“. Kalbėjomės apie mano pasirinktas temas, slapyvardį, pomėgius, planus… Palietėme nemažai temų. Nauja patirtis – visada įdomi ir vertinga.

Susisiekiau su mylinčiais savo darbą platintojais MediPresa ir knygos.lt. Kodėl mylinčiais? Ogi todėl, kad visi reikalai buvo sutvarkyti operatyviai, tiksliai bei tvarkingai ir knygos išplaukė į plačiuosius vandenis.

Pagaliau prasidėjo ilgai lauktas procesas – romanas atvertė naują, savarankiško gyvenimo lapą.

Paleidau jį, tarsi į sraunų upės vandenį, kurio negaliu sulaikyti ar kontroliuoti.

Gera.

Jis žengia savo keliu, o aš savo.

Sėkmės mums abiems!

Susitiksime knygų apžvalgininkų ir skaitytojų komentaruose.

Jaudinančiai malonus jausmas.

Naujo etapo pradžia.