Kovo 18-ąją turėjome ypatingą progą apsilankyti Naujojoje Akmenėje, gyvoje diskusijoje apie taisyklių laužymą kūryboje. Tai buvo literatūrinis susitikimas, į kurį buvome maloniai pakviestos Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos. Į šią kelionę leidomės su nuostabia kompanija – Jolanta Waldner, S. V. Lilith, Erika Amber ir Lavisa Spell.

Tokie susitikimai visuomet palieka šiltą jausmą, o šis vakaras buvo ypač jaukus, gyvas ir kupinas prasmingų pokalbių apie kūrybą, žmogų bei tai, kas slypi tarp eilučių.

Pokalbį moderavo Laima Naujokienė, kurios užduoti klausimai palietė ne paviršių, o gilesnius kūrybos sluoksnius. Kalbėjome apie tai, iš kur gimsta istorijos, kaip atsiranda personažai, kodėl renkamės temas, kurios mums pačioms yra artimos, net jei jos kartais būna mistinės, o kartais – sudėtingos, nepatogios ar verčiančios pažvelgti į žmogaus vidų be pagražinimų.

Vakaro metu teko prisiminti, kad kūryba dažnai prasideda nuo labai asmeniškų dalykų. Buvo kalbama apie slapyvardžius, apie tai, ką jie slepia ir ką leidžia pasakyti drąsiau. Kartais vardas tampa savotišku skydu, o kartais – tiltu į vidinius klodus. Palietėme ir personažų gimimo temą – ar jie atsiranda iš realių žmonių, ar iš nuojautos, ar iš daugybės sutiktų veidų, kurie ilgainiui susilieja į vieną istoriją.

Kalbėjomės ir apie taisykles, apie tai, kad kartais rašytojas turi išeiti iš saugios zonos, kad galėtų pasakyti tai, kas svarbiausia. Apie tai, kad literatūra gali būti ne tik pramoga, bet ir būdas kalbėti apie dalykus, kuriuos visuomenė linkusi nutylėti.

Ypač norisi pasidžiaugti susirinkusiais skaitytojais. Kiekvienas žvilgsnis, kiekviena šypsena, kiekvienas po renginio pasakytas žodis palieka labai tikrą jausmą ir primena, kad knygos gyvena ne tik lentynose – jos gyvena žmonių mintyse, jų klausimuose, jų reakcijose.

Nuoširdžiai dėkoju Laimai Naujokienei bei bibliotekos direktorei už rūpestį, šiltą priėmimą ir puikiai suorganizuotą renginį. Jautėsi, kad šis vakaras buvo kuriamas su meile knygai ir žmogui. Tokia atmosfera neatsiranda atsitiktinai – ją sukuria žmonės, kuriems iš tiesų svarbu, kad literatūra gyvuotų ir jungtų.

Taip pat didelis ačiū jaunuoliui, kuris rūpinosi diskusijos įamžinimu. Vakaro akimirkos buvo fotografuojamos ir filmuojamos, o renginį buvo galima stebėti tiesiogiai. Džiugu, kad net tie, kurie negalėjo atvykti, turėjo galimybę prisijungti nuotoliniu būdu. Įrašą galima rasti „YouTube“ kanale, todėl vakaro nuotaika dar ilgai išliks gyva.

Atsiklausus direktorė, ji leido panaudoti medžiagą tinklapyje. Ačiū už tai.

Tokie susitikimai dar kartą primena, kad kūryba nėra vien rašymas prie stalo. Ji gyvena pokalbiuose, susitikimuose, klausimuose ir atsakymuose. Ji gyva tol, kol yra žmonių, kurie skaito, klauso ir nori kalbėtis.

Dėkoju visiems, kurie buvote kartu.