Nusprendžiau padovanoti dvidešimt (kol kas) knygų bibliotekoms.

Biblioteka – viena iš seniausių ir svarbiausių kultūros bei švietimo institucijų, kuri saugo didžiulį kiekį žinių, suteikia galimybę žmonėms išplėsti savo akiratį. Taip pat, lavina kritinį mąstymą bei stiprina bendruomenės ryšius.
Bibliotekose esančios knygos – tiltas tarp įvairių kartų ir kultūrų. O pačios įstaigos – neįkainojamas resursas įsisavinant informaciją bei formuojant pilietinį sąmoningumą.
Kalbant apie knygas, jos yra ne tik išminties šaltinis, bet ir puikus būdas ištrūkti iš kasdienybės, pasinerti į kitą arba atrasti savo vidinį pasaulį. Skaitymas stiprina mūsų kalbėjimo ir rašymo įgūdžius, skatina kūrybiškumą ir aktyvų protavimą. Be to, literatūra tampa puikia paguoda sunkiais laikais arba įkvėpimu siekiant asmeninio tobulėjimo.

Šiuolaikiniame pasaulyje skaitymo kultūros skatinimas yra ypatingai svarbus. Technologijos sparčiai keičia žiniasklaidos įvaizdį, o bibliotekos yra ne tik knygų saugyklos, bet ir modernios informacijos sklaidos centrai, kuriuose galima rasti nuo tradicinių knygų iki elektroninių resursų ir net kino salių.

Bibliotekų reikalais pradėjau domėtis, perskaičiusi talentingosios autorės Lavisos Spell įrašą, jos Facebook paskyroje. (Įrašą galite paskaityti paspaudę ČIA).

Mūsų šalyje bibliotekų padėtis yra ne pati geriausia. Viešųjų bibliotekų galimybes įsigyti naujus leidinius priklauso nuo Kultūros ministerijos skiriamų lėšų. O atskirtis tarp miesto ar kaimo bibliotekų yra didžiulė. Kaimuose naujų leidinių pasirinkimas gerokai skurdesnis, užsakymai riboti. Knygos brangsta, o ir žinios apie leidinius pasiekia vėliau nei jie atsiduria ant prekystalių. Be to, regionų bibliotekos nyksta.

Paspaudus ant miestų pavadinimų, atsivers straipsniai. Marijampolės, Klaipėdos regionai, Lazdijai.

Susitikę su bendraminčiais aptariame šias temas.

Su kiekvienu nauju tiražu dovanosiu knygas bibliotekoms, taip nusprendžiau po pokalbio su dviejų romanų autore Erika Amber. Ji prisidėjo prie reikalingos 2022 metais trukusios akcijos „Padovanok knygą kaimo bibliotekai“. Erika nemažai bendravo su bibliotekų darbuotojais ir man pasakojo apie naujų knygų stygių ir kitus sunkumus.

Sausio aštuntą dieną pradėjau savo „turą“. Pirmoji bibliotekininkė, kuriai parašiau buvo ponia Zita iš Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Kaulakių filialo.

Tokios šilumos, kurią pajutau iš Zitos pavydžiu net sau. Branginsiu šią draugystę, tikiu, kad užsimezgusi bendrystė nenutruks.

Už nuoširdumą esu dėkinga Gintarei, kurios dėka Lomių biblioteka, kuri randasi Tauragės rajone, taip pat, turi knygą. Su Gintare sutarėme, bendraujant virtualioje erdvėje pristatyti romaną ir atsakyti į žiūrovų klausimus.

Bibliotekos „Jaunystė“, įsikūrusios Kėdainiuose lankytojai jau gali skaityti „Kur baigiasi sapnai“. Su džiaugsmu apsikeitėme žinutėmis ir perdaviau jiems kūrinį.

Su Vilma iš Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos bendravome Instagrame. Sutarėme pasimatyti skaitytojų klubo susitikimo dieną, kada galimai kai kurie, o gal jau visi bus perskaitę romaną. Tiksliai žinau, kad bent vienas jų narys ją tikrai turi. Tai Dorianas, kuris knygą pirko tiesiogiai iš mano svetainės. Labai laukiu susitikimo dienos, kadangi man tai bus visiškai nauja patirtis.

Likusios knygos greitu laiku irgi iškeliaus į savo naujus namus.

Vos užsiminus apie regioninių bibliotekų problemas jaunimo fantastikos autorei, išleidusiai romaną „Demonai, kurie mane saugo“ Jolantai Waldner, ji iškarto prisijungė, išsiųsdama savo knygas. Likau laiminga, juk šis gražus rašytojos gestas suteikė vilčių, kad dovanojimo banga tik augs. Kartais užtenka vos pasakyti apie tai kitam. Juk anksčiau ir aš nežinojau, kad turime šią problemą. Man, besilankančiai didmiesčio bibliotekose, šios įstaigos atrodė gan pasiturinčios. Deja, to negalima pasakyti apie regionus.

Nors daugelis žmonių šiandien renkasi elektroninį ar garsinį formatą, spausdinta knyga išlieka unikalia ir neatskiriama mūsų kultūros paveldo dalimi. Dovanodami knygas bibliotekoms mes prisidedame prie bendruomenės švietimo ir kultūrinio vystymosi. Suteikiame papildomų išteklių, prisidedame prie bibliotekos turtinimo. Plečiantis knygų gausai, lankytojams atsiranda galimybė atrasti daugiau autorių, įvairesnių žanrų bei temų. Taip pat, padedam kitam žmogui arba net kelioms žmonių kartoms atrasti ir pasimėgauti literatūra.
Šios įstaigos yra ne tik vieta, kur galima pasiskolinti knygų, bet ir bendruomenės centras, kuris sujungia žmones. Bibliotekos organizuoja įvairias veiklas, nuo knygų klubų iki kūrybinių dirbtuvių, o lankytojai, plėsdami savo pažinčių ratą atranda bendrystės jausmą.

Bibliotekos – kultūrinio kapitalo saugykla, o knygos – tarpininkai tarp šios saugyklos ir individo, kuris siekia augti ir dalintis žiniomis su kitais.

Skatinu ir skatinsiu visus prisidėti.