2025 m. balandžio 17 d. kartu su Erika Amber leidomės į kelionę, į Šiaulius – miestą, kuris mus pasitiko ne tik pavasariškai saulėtu oru, bet ir ypatingai šiltu žmonių priėmimu.

Džiaugėmės, kad į draugiją prisijungė detektyvų rašytoja Jolanta Vilkevičiūtė. Jau važiuojant pirmyn aptarėme daugybę kūrybinių temų. O Erika, pasirinkusi maršrutą per Kėdainius, suorganizavo trumpą, netikėtą ekskursiją po šį miestą.

Į Šiaulius atvykome gerokai anksčiau nei renginio pradžia, tad pirmiausia užsukome į biblioteką. Kadangi buvau sutarusi padovanoti knygų Šiaulių regionui, norėjau tai padaryti dar iki darbo pabaigos, kai biblioteka ima rimti.

Netrukus susisiekėme su Lilija Vetiugova-Skupienė (IG lilit_istorijos) – literatūrologe, knygų tinklaraštininke ir be galo šiltu žmogumi. Mūsų pažintis prasidėjo, kai iš jos ėmiau interviu, o vėliau peraugo į nuoširdžią draugystę. Pasivaikščiojus, pasikalbėjus ir pajutus miesto ritmą, grįžome į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką.

Didžioji skaitykla trečiame aukšte mus pasitiko šviesiai ir svetingai. Nors atvykome šiek tiek anksčiau, jau radome nekantraujančią viešnią, laukiančią knygų pristatymo. O kai pradėjo rinktis ir daugiau žmonių, be galo nudžiugau pamačiusi įeinančias Simoną (IG cherrymuffinz) ir Viktoriją (IG vikatarlazis), o po jų – ir knygų klubo „Sparnai“ merginas. Širdyje pasidarė šilta ir jauku.

Bibliotekos Didžiojoje skaitykloje tvyrojo jauki atmosfera: susirinkę žmonės spinduliavo smalsumu ir atvirumu. Renginį vedant žaviajai Lilijai (@lilit_istorijos), literatūra susiliejo su gyvu, tikru bendravimu. Jos parengti klausimai atvėrė daug durų – tiek į mūsų kūrybos pradžią, tiek į gilesnius literatūrinius ir gyvenimo sluoksnius.

Diskusijos pradžioje kalbėjomės apie tai, kada ir kodėl pradėjome rašyti, kas buvo pirmasis impulsas. Dalijomės slapyvardžių istorijomis – kodėl pasirinkome būti atpažįstamos kitais vardais ir ką tie vardai mums reiškia. Vėliau perėjome prie kūrinių: Erika pristatė savo trečiąjį psichologinį romaną Vilko dukra, o aš – debiutinį socialinį-mistinį romaną Kur baigiasi sapnai.

Aptarėme, kaip gimsta istorijos, kokias temas jose siekiame paliesti, kodėl pasirinkome kalbėti apie psichologinį ir buitinį smurtą, priklausomybes ir kitus egzistuojančius skaudulius.

Ne kartą sugrįžome prie klausimo apie fikciją ir realybę kūryboje. Juk kartais fikcija tampa būdu realybę išreikšti subtiliau, giliau?

Lilijai profesionaliai vedant pokalbį, aptarėme temas: kiek mūsų pačių gyvenimo patirties slypi veikėjuose, jų poelgiuose, išgyvenimuose? Ar kuriame personažus pagal pažįstamus žmones, ar iš vaizduotės?

Dalijomės mintimis apie tai, kaip kuriamas personažas, kad skaitytojas juo patikėtų – ne dokumentiškai, bet emociškai.

Palietėme ir praktinius klausimus – kuris rašymo etapas sunkiausias? Kaip suderinti kūrybą su kasdienybe? Kaip vizija virsta knyga?

Ilgėliau pagvildenome klausimą, kodėl pasirinkome savilaidą?

Diskusija buvo ne tik vertinga, bet ir žaisminga – su šypsenomis, juoku, improvizacijomis ir gyvu bendravimu. O klausimai iš auditorijos buvo ne tik įdomūs, bet ir gilūs – jautėsi, kad klausytojai tikrai domisi mūsų darbais ir asmeninėmis patirtimis. Nuoširdžiai patiko dalintis mintimis apie kūrybą, gyvenimo įkvėpimus ir tai, kas mus skatina rašyti. Kaip gimsta knygos ir kokius vidinius bei išorinius kelius nueina rašytojas, kol skaitytojo rankose atsiduria naujas, dar dažais kvepiantis romanas.

Po renginio dar spėjome pasivaikščioti po Šiaulius ir pasimėgauti skaniu maistu Boho Šiauliai – vieta, kuri rūpinasi ne tik skoniais, jaukia aplinka, bet ir puikia nuotaika.

Šis susitikimas paliko daug šilumos širdyje. Esu dėkinga Šiaulių bibliotekos kolektyvui už kvietimą ir rūpestingą priėmimą, o visiems susirinkusiems – už nuoširdų bendravimą ir palaikymą. Tokie momentai primena, kodėl rašome ir kaip svarbu dalintis savo istorijomis su kitais. Juk literatūra – tai ne tik tekstas, bet ir tiltas tarp žmonių.

Ačiū visiems, kurie kūrė šį vakarą kartu: bibliotekos komandai už rūpestingą priėmimą, Lilijai – už išskirtinai puikų renginio vedimą ir įkvepiančius klausimus, Erikai ir Jolantai – už bendrakeleivystę, nuoširdų buvimą. Tokios kelionės – tai ne tik šiaip susitikimai, bet ir mažos širdies šventės, kurios įkvepia kurti, bendrauti ir būti arčiau vieniems kitų.

P.S. Kelias nuotraukas pasiskolinau iš bibliotekos Facebooko profilio. Jų autorė I. Frišmantė. Taip pat, kelios nuotraukos iš knygų klubo „Sparnai“. Ačiū.