2026 m. vasario 19 d. kartu su rašytoja Erika Amber lankiausi Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, kur pristatėme savo kūrybą ir susitikome su skaitytojais. Vos įžengus į biblioteką pasijutome tarsi namuose. Buvome šiltai sutiktos, pavaišintos karštais gėrimais ir apgaubtos nuoširdžiu dėmesiu.

Buvo ypač malonu sužinoti, kad susitikimas įtrauktas į Lietuvių kalbos dienų programą. Taip pat džiaugiausi pagaliau gyvai susipažinusi su bibliotekininke Sonata, su kuria iki tol bendravome laiškais, bei paspausti ranką Informacijos skyriaus vyresniajam bibliotekininkui Ovidijui Normantui.

Šis jaunas ir energingas specialistas 2024 m. buvo įvertintas geriausio jaunojo bibliotekininko vardu už indėlį į Lietuvos informacinės visuomenės kūrimą, bibliotekų veiklos plėtrą, naujų darbo su jaunimu metodų taikymą, bendruomenės kultūrinį, informacinį ir socialinį ugdymą, gerosios bibliotekos darbo patirties sklaidą.

Šviesioje ir erdvioje salėje susirinkus klausytojams, renginys virto atviru pokalbiu apie kūrybą, drąsą rašyti. Susitikimą pradėjau mintimi apie tai, kiek vertingų kūrinių pasaulis galėjo prarasti vien dėl autorių nepasitikėjimo savimi. Literatūros istorija žino ne vieną pavyzdį, kai kūrėjai abejojo savo darbais, tačiau būtent ryžtas jų nesunaikinti tapo svarbia kultūros dalimi. Todėl viena didžiausių kūrybos drąsų – nepasiduoti abejonėms.

Renginio metu Erika Amber kalbėjo apie romanus „Prisimink, kai išauš rytojus“, „Melo kaina“ ir „Vilko dukra“, taip pat kalbėjome apie mano knygas „Kur baigiasi sapnai“ ir „Vedama tamsos“. Savo kūryboje liečiu jautrias visuomenės temas – vienatvę, socialinę atskirtį, dingstančių vaikų ir paliktų žmonių problemas, psichologinius išgyvenimus ir vidines žmogaus kovas.

Vienas pirmųjų aptartų klausimų buvo slapyvardžiai. Abi rašome pasivadinusios kūrybiniais pseudonimais, todėl pasidalijome jų atsiradimo istorijomis, t. y. noru atskirti skirtingas veiklos sritis, susikurti savitą kūrybinę erdvę ar suteikti vardui asmeninę, simbolinę prasmę.

Kalba natūraliai perėjo prie kūrybos pradžios. Dažnai manoma, kad rašytojai kuria nuo vaikystės, tačiau abiejų mūsų kelias į literatūrą susiformavo skirtingais gyvenimo etapais. Buvo kalbama apie tai, kaip atsiranda vidinis poreikis rašyti, kaip gimsta pirmosios istorijos ir kas paskatina žengti žingsnį link knygos.

Kalbėdamos apie personažus, atskleidėme ir kūrybos filosofiją. Rašytojas, kurdamas veikėją, turi jį suprasti net ir tada, kai jis klysta ar skaudina kitus. Pažinus personažo aplinką, jo patirtis ir vidinius motyvus, galiu sukurti tikrą, gyvą žmogų. Man visi veikėjai tampa savotiškai artimi. Visi. Ir tie, kurie stiprūs, ir silpni, ir klystantys.

Susitikimo metu aptarėme ir patį kūrybos procesą. Nuo didžiausią džiaugsmą teikiančių momentų iki sudėtingiausių etapų. Kalbėjome apie abejones, redagavimą, knygos išleidimo iššūkius, taip pat apie tradicinės leidybos ir savilaidos skirtumus bei pasirinkimo priežastis.

Renginio pabaigoje kalbėjomės apie ateities planus, naujas idėjas ir būsimus projektus. Tačiau svarbiausia susitikimo dalimi tapo gyvas ryšys su skaitytojais. Jų klausimai, pasidalijimai ir nuoširdus susidomėjimas.

Šis vakaras dar kartą priminė, kad biblioteka yra ne tik knygų namai, bet ir erdvė susitikimams, dialogui ir gyvai kūrybai. Nuoširdžiai dėkoju Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka darbuotojams ir visai bendruomenei už šiltą priėmimą, jaukią atmosferą ir prasmingą laiką kartu. Tokie susitikimai įkvepia kurti toliau – drąsiai, atvirai ir tikint, kad kiekviena istorija randa savo skaitytoją.

Dėkoju už nuotraukas.