fbpx
  • 0 Items - 0.00
    • Krepšelis tuščias...

Dienoraštis

  • Titulinis
IMG_5025

Pažintis prasidėjo nuo žinučių per Messenger‘į. Parašiau į Ringaudų biblioteką. Nudžiugau gavusi malonų atsakymą su pasiūlymu pasisvečiuoti ir pristatyti romaną „Kur baigiasi sapnai“. Tiesa, prieš susitikimą vieną kartą pasimatėme gyvai, kai važiuodama pro šalį užsukau pasilabinti bei paduoti knygą.

Mane pasitiko su šypsenomis ir šiltai išlydėjo. Jau tada supratau, kad į šią biblioteką grįšiu, kaip į savo namus.

O su nuostabiu žmogumi, kultūrinių renginių organizatore Ringaudų LS Dovile Jurkšaitiene (IG nei_dienos_be_knygos) susipažinome liepos pabaigoje. Tuomet ji moderavo, grįžusios iš Amerikos autorės Karolinos Ringys romano “Ribinis laikas” pristatymą.

Rinkosi žmonės, o mano akys vis plėtėsi, nes sulaukiau netikėtų viešnių, atvykusių iš toli. Tai mano santuokos liudininkė Dalia ir liudininko sesuo Saulė.

Didžiulę staigmeną padarė Varnelė Baltoji. Ilgą laiką su ja nesimatėme, bet šiltas bendravimas nenutrūko. Ši moteris kuria išskirtines, kitokias eiles, o dalyvaudama slemo skaitymuose gan dažnai išsineša nugalėtojos vardą.

Kiek susigraudinau pamačiusi Dovilę ir Eriką.

Dovilė – pati geriausia kaimynė, su kuria galima kalbėti apie viską, per valandą paliečiant daugybę temų, nes vis maža, vis norisi gerti informaciją bei dalintis patirtimis, žiniomis, išgyvenimais pamąstymais ir viskuo ką gali duoti moterys, motinos, dukros, anūkės, seserys ir draugės.

Eriką Amber, įteikusi man gėles ne tik nuo savęs, bet ir nuo Jolantos Waldner. Tai moterys, su kuriomis lengva, šviesu ir paprasta. Jos niekuomet neišduos, bet visada pasakys, jeigu kas ne taip. Su jomis saugu ir patikima, kaip su dviem Angelais sargais, stovinčiais iš abiejų pusių. Jos kartu ne tik džiaugsme.

Vos prasidėjus renginiui buvo labai malonu perduoti linkėjimus nuo širdingo žmogaus, knygų apžvalgininkės, molekulinės medicinos klinikos gydytojos genetikės Rasos Traberg (IG knygu_princesės). Su Rasa buvau susitikusi prieš šį susitikimą, tuomet ji papasakojo, kad yra gyvenusi Ringauduose ir labai šiltai atsiliepė apie bibliotekos kolektyvą bei visą bendruomenę.

Prisistačiau kur gimus, augus, pabaigus studijas. Išvardinau dabartinius užsiėmimus.

Papasakojau savo sąsajas su Ringaudais. Pro juos bene visą gyvenimą pravažiuoju bent kartą ar du savaitėje.

Atviravau apie slapyvardžio atsiradimą, kada ir kaip jis buvo sukurtas. Atsakiau į klausimą kada pradėjau kurti ir kokiu keliu rašymas atkeliavo į mano gyvenimą.

Kalbėjomės apie socialinio mistinio romano žanrą. Kodėl pasirinkau tokį variantą? Paaiškinau dėl ko įterpiau žodį „mistinis“. Pristačiau knygą, nepapasakojant jos turinio, gal labiau fiksuojantis ties mano noru įamžint pamatytus dalykus, situacijas, įvykius, detales. Kas kūrinyje buvo tikra, o kas sukurta. Aptarėme temą apie mylimiausius veikėjus.

Buvau paklausta ar skaitau visas apžvalgas, atsiliepimus. Kaip susigyvenu su kritika? Puikūs, reikalingi klausimai. Manau, kad apie tai turėtume kalbėtis ir skaitytojų klubuose. Taip lengviau suprastume vieni kitus.

Papasakojau kas man yra rašymo rutina bei atviravau apie mėginimus save įstatyti į plano rėmus. Turėjau gan konkretų atsakymą į klausimą, kas kūrybinio procese patinka labiausiai?

Papasakojau apie viršelio kūrėją Astą Girkantę su kurią jau bendraujam ne tik kūrybinėmis temomis. Kalbėjau apie mūsų pažintį, viršelio gimimą. Apie ateities planus ir norus turėti bendrų projektų su šia talentinga moterimi.

Iš Dovilės lūpų sužinojau apie Cris Carter atsakymą, kai jis buvo paklaustas apie knygos pavadinimo kūrimą. Jis sakė, kad kokį pavadinimą besukurtų, iš leidyklos jis gauną kitą. Aš turiu kitokią patirtį, nes leidau romaną pati. Tad ir atsakomybė už viską atitenka tik man. Mano atveju, rašymo eigoje pavadinimai kito. O akimirką prieš išsiunčiant į spaustuvę, aš paskutinį kartą sustabdžiau procesą ir maketuotojui teko paskutinį syk keisti pavadinimą.

Kalbėjomės dėl šiuo metu kuriamo darbo. Prisipažinau, kad norėjau pabaigti rankraštį iki šių metų rugsėjo, bet planus teko pakoreguoti. Dabar tikiuosi išleisti iki 2025 pabaigos.

Aptarėme mano pačios santykį su skaitymu, skaitomiausius žanrus.

Smarkiau palietė Dovilės žodžiai buvo apie patarimą tiems, kurie yra per žingsnį nuo knygos išleidimo. Galbūt, jiems baugu ir jie neapsisprendžia. Apsidairiau. Pamačiau veidus, akis. Praskriejo mintis, kaip būtų gera, jei taptume palaikantys, supratingesni, paprastesni, atviresni vieni kitiems. Tokie, kokiais tampame susitikimų metu. Juk kiekvienas gyvenam savo unikalų gyvenimą, kiekvienas žinom savo slaptas mintis ir esam prikrėtę aibę išdaigų. Regėję siaubą ir skleidę šviesą. Turime savus įsitikinimus. Pajudinamus arba ne. Ir aš paskiau, tūkstantis kartų taip! Visi turėtų ištraukti savo rankraščius. Neslėpti jų, netaupyti. Rašyti, jeigu atsiranda toks noras. Dalintis vidiniais išgyvenimais ir išmintimi.
Pabaigoje sulaukiau klausimų iš skaitytojų. Jis buvo apie mano santykį su religija. Atsakiau, kad žmogus laisvas rinktis. Papasakojau kodėl pasirinkau Jehovos liudytojus. Šiek tiek kalbėjomės apie jų vidines tvarkas. Paaiškinau, kad kūrinyje kalba ėjo apie fanatikus. Fanatizmas nėra sveikas jokioje srityje, nei darbe, nei sporte, nei religijoj.

Pacitavau iš savo knygos veikėjo Tomo atsakymą Rūtai.

„Uodams išvijus iš kiemo, pora sugrįžo į namą.

– Kiek suprantu, su tikėjimu jūsų šeimoje buvo viskas gerai. – Rūta jau drąsiau apžiūrinėjo namus. Niekur nesimatė kryžių, ikonų ar kitokių religinių ženklų.

– Mama sakė, kai užaugsiu, tuomet būsiu laisvas rinktis pats. Aš užaugau ir nusprendžiau, kad dėl religijų buvo pralieta per daug kraujo, tad likau be jų.“

Kitas klausimas buvo apie tai, ar nepaskęs mano pavardė tarp kitų užsienio rašytojų pavardžių?
Pripažinau, kad paskęs, juk jų daug, kaip ir išleistų knygų. Galimai, jeigu būčiau palikusi lietuvišką pavardę, ji būtų paskendusi tarp lietuvių autorių.

Vėliau kalbėjomės su kita skaitytoja apie pardavimus ir ji papasakojo, kad jeigu ant mano knygos būtų parašyta lietuvių autorės pavardė kažin ar ji būtų paėmus ją skaityti. Tad, nusprendėm, kad šiam tarpsniui, mano pasirinkimas dėl slapyvardžio yra teisingas.

Labai pamalonino pasakyti žodžiai, kad viena iš atvykusių moterų, skaitydama nusikėlė 50 metų atgal ir mintimis stovėjo iki skausmo pažįstamame sustojime, ėjo pro senąsias, mano aprašytas sodybas, prisiminė paminėta knygoje taką. Tai buvo jos gyvenimo etapas, kuris ryškiai iškilo skaitant. O juk tai ir yra vienas iš mano tikslų. Palikti knygose senąsias, nykstančias iš atminties detales.

Išgirdus klausimą ar nebijau, kad kažkas eis ieškoti aprašytų vietų, atsakiau, kad kitoje knygoje paminėsiu ir Pyplių piliakalnį bei kitas vietoves. Tegu tik eina, ieško ir garsina Pyplių kaimą bei jo apylinkes.

Klausė ar tėveliai jau perskaitė romaną. Iškart iškilo vaizdas, kaip tėtė pasiėmęs knygą pasakė, kad nešasi ją slėpt po pagalvę, nes skaitys pirmas. O mama jos imsis, kai apmažės darbų. Kaime kitas ritmas. Kaip toje reklamoje: „Diena metus maitina“.

Būna labai įdomu ir vertinga pasikalbėti bei iš šalies paklausyti žmonių, perskaičiusiu knygą. Viena moteris man pasisakė, kad nuo pirmo puslapio įsitraukė į istoriją. Jai labai patiko. Gaila, kad turėjome ribotą laiką, tad, tik trumpai padiskutavome apie veikėjus. Jaučiausi itin pamaloninta. Juk taip diskutuojame skaitytojų klube apie kitų autorių kūrybą, jiems to net neįtariant.

Mano geroji kaimynė paklausė apie santykį su leidyklomis ateityje, gal mėginsiu joms siųsti rankraščius. O pabaigoje sulaukiau klausimo iš savo santuokos liudininkės, kuri yra skaičiusi pirmą (neišleistą) rankraštį. Jis jai įsiminė ir patiko. Tik deja, kol kas atsakymo neturiu net pati sau.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie skyrė laiko ir atėjo į susitikimą.

Dėkoju skaitytojams, kurie ne tik skaitė mano kūrybą, bet ir atėjo pasidalinti savo mintimis. Ačiū bibliotekos darbuotojams už šiltą priėmimą ir vakaro organizavimą. Jūsų nuoširdus darbas sukuria erdvę, kurioje gali susitikti knygos ir žmonės.

Ačiū moderatoriai Dovilei, kuri puikiai vedė pokalbį. Šis susitikimas nebūtų toks jaukus be tokio profesionalumo ir šilumos.

Jūsų visų buvimas kartu man yra didžiulė garbė.

Kai kurios nuotraukos paimtos iš Ringaudų bibliotekos FB paskyros. Užsukite ČIA.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *