Renginį moderavo prozininkė, publicistė ir poetė, Rašytojų sąjungos pirmininkė, LATGA tarybos narė Birutė Jonuškaitė. Skaičiau apie šią stiprią moterį, atsisakiusią geresnio gyvenimo Kanadoje. Ji yra apdovanota daugybe premijų. 

Pirmoje dalyje LATGA direktorė Laura Baškevičienė tarė įžanginį žodį. Priminusi susirinkusiems, kad renginys skirtas literatūros ir dramos kūrinių autoriams, kalbėjo apie organizacijos veiklą ir naudas.
LATGA atstovauja penkių sričių autoriams: literatūros, dramos, muzikos, autovizualiųjų bei vizualiųjų kūrinių.
Sužinojau, kad tokių organizacijų, kaip LATGA Europoje nėra daug, jos būdingos nedidelėse valstybėse.
LATGA atstovauja per šešis tūkstančius Lietuvos bei daugiau nei du šimtus užsienio autorių ir priklauso net penkioms didelėms bendrijų konfederacijoms:
CISAC Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija.
EVA Tarptautinė reprodukcijos teisių organizacijų federacija.
GESAC Europos autorių ir kompozitorių bendrijų susivienijimas.
BIEM Mechaninio kūrinių atgaminimo teises administruojančių autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų draugija. 
SAA Audiovizualinių kūrinių autorių asociacija. Atstovauja autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų bei jų narių audiovizualinių kūrinių autorių interesams Europoje.

Tarptautiškumas yra svarbus ypač šių dienų kontekste, išreiškiant nuomonę ir darant įtaką pasauliniuose procesuose. Galimai autoriai nepagalvoja apie tai, bet nauda yra vien tame, kad jie priklauso organizacijai, kuri reiškiasi tarptautiniu mastu. Kai mūsų daug, mes esame stipresni.

• LATGA dalyvauja visuose procesuose Kultūros ministerijoje ir Seime, kur yra įgyvendinamos direktyvos, perkeliamos į Lietuvos įstatymus, susijusios su autorių teisėmis. Nuolat aktyviai teikia pastabas bei siūlymus.
• Dar užsiima švietimu. Organizuoja renginius.
• Licencijuoja kūrinių panaudojimą, surenka autorinį atlyginimą ir jį paskirsto.
• LATGA turi kūrybinės veiklos fondą. Literatūros ir dramos kūrinių autoriai gali teikti paraiškas ir gauti dalinį finansavimą savo projektų įgyvendinimui.
• LATGA turi teisės skyrių ir teikia teisines konsultacijos. Tai yra svarbu autoriui. Turime žinoti savo teises, mokėti skaityti sutartis bei gaudytis teisinėse vingrybėse, kad neperduotume visų išimtinių teisių naudotojui. O jeigu taip atsitinka, kad atlyginimas būtų teisingas, proporcingas ir atlieptų autoriaus lūkesčius.

Kai buvome supažindinti su organizacijos vidumi, mikrofoną perėmė dramos kūrinių poskyrio vadovė Evelina Narvičienė. Ji pristatė naujovę – LATGA išmaniąją programėlę. Valdymas buvo parodytas vaizdo klipe ir atsakyta į visus iškilusius klausimus. Kaip įkeliama, patikrinama bei patvirtinama informacija.

Po to, teisininkė Justina Madatovienė ir dramos kūrinių poskyrio vadovė Evelina Narvičienė gan plačiai paaiškino kas yra kūrinio autorius, kaip administruojamos teisės ir atsakė į klausimus.

Viena iš sričių, kuriai atstovauja LATGA yra dramos autoriai (autorius, kurio kūrinys yra naudojamas spektaklio metu).
Pjesė: vertimo autoriai, inscenizacijos adaptacijos autoriai, literatūros autoriai (jeigu jų parašyta knyga inscenizuojama, adaptuojama scenoje), muzikos kūrinių autoriai (kurie kuria muziką spektakliui), režisieriai, scenografai, kostiumų dizaineriai.

Dramos kūrinių autoriai tapdami LATGA nariais suteikia teisę LATGAi administruoti turtines teises. Rinkti autorinį atlyginimą už jų kūrinių viešą atlikimą scenoje iš privačių, valstybinių bei mėgėjų teatrų, Lietuvoje ir užsienyje. (Paskelbimas skaitomas viešu, kai skelbiama televizijoje, retransliuojama bei viešai skelbiama internete.)

• LATGA skirsto kompensacinio atlyginimo dalį, tenkančią dramos kūrinių autoriams, už turinio atgaminimą asmeniniais tikslais.

Viešas atlikimas scenoje skirstomas kartą per mėnesį;
Transliavimas, retransliavimas – kartą į ketvirtį;
Autorinis atlyginimas iš mėgėjų, kultūros centrų – kartą per pusmetį;
Kompensacinis atlyginimas – kartą per metus.

Dažna kūrėjo klaida yra pasirašyta sutartis priimant sau nenaudingus dalykus (atiduodant teises, sumažinant atlygį, nei buvo sutarta iš anksto ir t.t.). Kartais LATGAi tenka įsikišti, kai vilkinama ir nepasirašoma sutartis, kartais tenka važiuoti į užsienį, kreiptis į išorinius advokatus. Teisininkė papasakojo kelis įdomius pavyzdžius iš patirties. Tad, organizacijos atstovai autoriui pataria, kaip pasirašyti sąžiningesnę sutartį. O naudotojui suteikiamas aiškumas, dėl biudžeto planavimo ir t.t.

• Keli klausimai ir teisininkių atsakymai.
  Autorius parašė knygą, pagal kurią buvo sukurtas scenarijus ir pastatytas spektaklis. Ar autorius gali gauti kažkokį atlygį?
  Taip, atlygis priklauso. Originalaus kūrinio autoriui (didesnis), taip pat inscenizacijos ir adaptacijos autoriui. Leidimai turi būti gauti tiek iš originalaus kūrinio autoriaus, tiek ir iš to, kuris inscenizavo.

• Kol galioja autorių teisės, autoriaus reikia atsiklausti ar galima naudoti jo kūrinį. Autoriaus leidimas turi būti patvirtintas sutarties forma. Jeigu autorius yra LATGA narys, vis tiek reikia kreiptis į jį asmeniškai, dėl leidimo gavimo. Kreipusysis į autorių ir gavęs jo tiesioginį leidimą su LATGĄ sudaro sutartį dėl kūrinio panaudojimo. Išimtis yra dėl užsienio autorių kūrinių.

• Ar galima cituoti autorių be jo žinios? 
  Citata turi neviršyti citavimo mąsto, kuris yra sąžiningas originalaus kūrinio autoriaus atžvilgiu.
  Jeigu kūrinys yra atpažįstamas spektaklyje (veikėjai, scenos ir t.t.), net nenaudojant jo citatų, teatras turi turėti autoriaus leidimą.

Teisės skyriaus vadovė Radvilė Bieliauskienė ir knygų panaudos ir reprografijos atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė kalbėjo apie knygų panaudą ir autoriaus teises.

• Už knygų panaudą yra gaunamas kompensacinis atlyginimas. Kompensacinio atlyginimo suma išmokėjimui kasmet skiria Kultūros ministerija. Atlyginimas yra išmokamas vieną kartą metuose, o jo dydis skaičiuojamas pagal knygos išduočių kiekį bibliotekose. Kad autorius gautų kompensacinį atlyginimą, jis turi užpildyti paraiškos formą.
  LATGA informaciją gauna iš Mažvydo bibliotekos, kuri ją surenka iš 74 Lietuvos apskričių viešųjų ir Mažvydo bibliotekų. Remiantis šiais duomenimis kasmet yra sudaromi populiariausių autorių ir knygų dešimtukai.
• Kompensacinis atlyginimas mokamas ir už reprografiją, kai kūriniai yra atgaminami fotokopijavimo būdu. Tai yra kūrinių trumpos ištraukos ar straipsniai. Šį kompensacinį išmokėjimą gauna autoriai, kurie jau dalyvauja panaudoje (papildomai paraiškų teikti nereikia). Šią informacija surenka LATGA iš kopijavimo paslaugas teikiančių įmonių ir įmonių, kurios parduoda reprografiją.
• Panašiu principu veikia kompensacijų atlyginimo išmokėjimas už kūrinių asmeninį atgaminimą tuščioje laikmenoje (kai trumpa autoriaus kūrinio ištrauka ar straipsnis yra atgaminami asmeniniame kompiuteryje, mobiliajame telefone, rakte ar pan.) Atlygis išmokamas remiantis knygų panaudos duomenimis, vieną kartą metuose.
  Nepamenu ar dėl tuščios laikmenos reikia papildomai teikti paraišką. Šį punktą reikėtų tikslintis.

Tačiau, bet kokiu atveju paraiškas pildo pats autorius, ne leidėjas. Nežiūrint į tai ar autorius savilaidininkas, ar bendradarbiauja su leidykla. Tiesa, išėjus naujam knygos leidimui paraiškos formą reikia pildyti iš naujo (turi kitą ISBN numerį ir t.t.)

Apie skaitmeninio formato knygas kalbėjo teisės skyriaus vadovė.

Ar autorius gali turėti kažkokią naudą sau, jeigu kūrinys patalpintas į legalų tinklapį ir leistas per leidyklą? Šiuo atveju reikia skaityti sutartį ar atiduotos leidykloms teisės. Beja, jeigu tinklapis yra nelegalus, reikėtų kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kuri užtikrina nelegalių puslapių blokavimą. O tai geriausia daryti bendradarbiaujant su leidykla, kuri greičiausiai ten ras gerokai daugiau savo leistų kūrinių.

Buvo pakelta tema dėl apmokėjimo vadovėlių autoriams. Prieita išvada, kad autorius turėtų atstovėtų savo poziciją, derėtųsi ir nepasirašinėtų sutarties jos nesupratęs.

Prieš pasirašant sutartį, kiekvienas autorius turėtų atkreipti dėmesį, kokios teisės yra įvardintos, nežiūrint į dažnai naudojamą frazę: tai standartinė sutartis.

Leidyklai reikalingos teisės tik atgaminti kūrinį popieriuje ir audio (jeigu yra leidžiama audio) arba skaitmeniniu (skaitmeninei knygai) būdu. Todėl būtų neteisinga perduoti absoliučiai visas autoriaus teises leidyklai.

Jeigu sutariama dėl teisių perdavimo tretiesiems asmenims, tuomet turi būti punktas, kuriame pažymėta, jog autoriui bus perduota informacija apie tai kas yra trečiasis asmuo, kaip jis naudos kūrinį ir įrašyta priklausanti autoriui dalis. Jeigu tokio punkto nėra, reikalauti, kad būtų įtrauktas.

Leidyklai reikalinga teisė platinti. Tad, reikėtų atkreipti dėmesį į teisių suteikimo apimtį ir laikotarpį.

Dar atkreipti dėmesį į autorinį atlyginimą. Ar tai vienkartinis mokėjimas, ar procentai nuo pardavimų? Jeigu yra numatyti procentai nuo pardavimų, tuomet turi būti punktas, kuriame įrašyta, kad leidykla teiks ataskaitas.

Tiražas turi būti numatytas ir aiškiai įrašytas sutartyje.
Birutė prisiminė žodžius sutartyje „tiražo papildymas“. Nustebau, bet pasirodo, kad tai praktikuojama.

„Tiražas“ ir „tiražo papildymas“ yra skirtingos sąvokos. 

Įrašius sutartyje, jog autorius gaus išmokėjimą už tiražą (5000, 10 000 ar daugiau), o ne už tiražo papildymą, gali būti, jog autorius pinigų negaus. Dėl to, kad tokio dydžio tiražus išparduoti Lietuvoje yra bene neįmanoma. O tiražas bus vis pildomas, kad ir po 500vnt., kol kūrinys bus perkamas.

Be to, reikėtų atkreipti dėmesį dėl teisių perdavimo tretiesiems asmenims. Jeigu perduotos teisės leidėjui penkeriems metams, o po metų knyga susidomės ir pagal ją norės pastatyti spektaklį, atlygį gaus ne autorius, o leidėjas, nes autorius tam laikotarpiui yra perdavęs teises.

Po rimtų kalbų, prasidėjo pertrauka. Pakvipo kava, karštu šokoladu ir burnoje tirpstančiu sūrio pyragu. Pasmaguriavome ir aptarėme ką išgirdom.

Antroje dalyje buvo kalbinamas poetas, prozininkas, literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras ir dramos kūrinių autorius Rimantas Kmita. Pertraukėlės metu, nutaikiau kelias akimirkas ir paprašiau autografo ant šiaulietiška tarme parašyto romano „Pietinia kronikas“. Dabar turiu kuo didžiuotis, turiu ne tik autografą, bet ir man asmeniškai skirtus žodžius.

„Pietinia kronikas“ pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją ir bus įtrauktas į mokyklų programas. Jau yra skaitomas vokiečių bei ukrainiečių kalbomis. Be to, greitai galėsime išvysti režisieriaus. Igno Miškinio filmą tokiu pačiu pavadinimu. 
Pagal kitą R. Kmitos romaną „Remyga“ garsus režisierius Oskaras Koršunovas pastatė pjesę. Autorius pasakojo, kad kūrinio idėja gimė, pamačius sagas uniformoje. Apie savo kūrybos pradžią, apie tai, kaip pradėjo rašyti. Apie betaskaitytoją žmoną, kuri teisingai, be pataikavimo vertina rankraščius. Klausėmės Rimanto istorijų iš praeities, kol nejučia laikas išseko ir, užbaigus renginį plojimais, pakilom namo.

Įkeliu nuorodą į LATGA FB profilį, kuriame yra įkeltos fotografo Leonardo Borotinsko užfiksuotos renginio akimirkos. Ačiū jam.

Džiaugiuosi sudalyvavusi ir praplėtusi savo žinias.