Mano kelionė į Kuršėnų biblioteką buvo ypatinga ne tik dėl galimybės pristatyti savo debiutinę knygą „Kur baigiasi sapnai“, bet ir dėl susirinkusių žmonių. Jų dėka, kalbėdama jaučiausi jaukiai, kaip namuose.

Erika Amber mielai sutiko važiuoti drauge. Ji mane saugiai nuvežė bei parvežė savo automobiliu. Iš Kauno išvykome pirmą valandą, planuodamos pakeliui sustoti kavos. Tik bekalbėdamos įvairiausiomis temomis nei nepajutome, kaip atsidūrėme Šiauliuose.

Saulės mieste mus pasitiko nuostabioji Lilija. Prisiglėbesčiavusios ir prisipaveikslavusios asmenukių, kuriomis tuoj pat pasidalinome Instagrame, jau trise pajudėjome į Kuršėnus. Kadangi atvykome valanda anksčiau, palikusios automobilį erdvioje aikštelėje prie bibliotekos, nusprendėme ko nors atsigerti. Eidamos miesteliu atradome „Happy cafe“, kurioje linksmos ir geranoriškos merginos greitutėliai paruošė kavos su ledais. Buvo gera atsigaivinti, dalinantis kelionės įspūdžiais ir mintimis apie artėjantį susitikimą su skaitytojais. Šioje kavinukėje užrašiau knygą artimai sielai – Lilijai.

Čia ilgai neužsibuvome. Patraukėme bibliotekos link.

Vos pravėrus duris mus pasitiko vyriausia bibliotekininkė Vilma. Susitikę šiltai apsikabinome, tarsi būtume pažįstamos daugybę metų. Vilmai pasiūlius aprodyti bibliotekos patalpas nudžiugome. Man ši ekskursija paliko didžiulį įspūdį.

Keturių aukštų, naujai rekonstruota biblioteka itin prižiūrėta bei turinti daug reikalingų erdvių. Vaikų ir jaunimo patalpos, jaukūs kampeliai mokyklinių užduočių atlikimui, skaitymui bei kitokiam laisvalaikio leidimui. Mažiesiems netrūksta įvairių žaidimų, taip pat, interaktyvios įrangos. Įrengti kambariai susikaupti asmeninėje erdvėje, įgarsinimo patalpa, kabinetas su masažiniu krėslu. Biblioteka pasirūpino autizmo spektrą turinčiais vaikučiais. Joje yra sensorinė palapinė. Reguliuojamo aukščio mobilieji darbo stalai, Brailio rašto spausdintuvas, teksto skeneris bei liftas kalba apie tai, jog čia pagalvota apie įvairias negalias turinčius žmones. Yra dvi virtuvėlės, salė susitikimams bei terasos. Visko tikrai neišvardinsiu. Vienoje iš jaukių terasų mes ir įsikūrėme. 

Įsitaisę originaliose, patogiose lauko kėdėse kalbėjomės apie antru tiražu išleistą romaną „Kur baigiasi sapnai“ bei visą kūrybos kelią. Papasakojau apie knygos vidų, slapyvardžio atsiradimo istoriją, įkvėpimą. Palietėme temas apie pirmuosius rankraščio skaitytojus, mano reakcijas į viešus atsiliepimus. Atsakiau į klausimą, kodėl pasirinkau leisti knygą pati. Kalbėjomės rimtai ir juokavome. Nudžiugau gavusi klausimų iš klausytojų. Vienas jų buvo apie romano vertimą į ispanų kalbą, o kitas apie tai, nuo ko priklauso bei iš ko susideda knygos kaina.

Nujausdama, kad gausiu dovanų tradicinio Kuršėnų vyniotinio, mainais iškepiau obuolių pyragą ir slapta džiaugiausi, kad susitikimas vyksta terasoje, kur lankytojai galėjo jo paragauti. O jei ir nubiro keli trupiniai, jais garantuotai pasirūpino paukštukai.

Ilgai prisiminsiu jaukią atmosferą, kurioje pasijutau, tarsi namuose. Tikiuosi, kad taip jautėsi visi susirinkę.

Po trumpos fotosesijos išsiskirstėm pasižadėję susitikti dar ne vieną kartą.

Laikas pralėkė nepastebimai, palikdamas sieloje šilumą ir teigiamas emocijas. Man tai buvo ne tik proga pristatyti savo knygą, bet ir pasidalinti mintimis, išgirsti kitų nuomones ir užmegzti naujas draugystes.

Kiekvienas toks susitikimas yra ne tik kelionė į kitą miestą, tai taip pat kelionė į žmonių širdis. 

Rūpestingoji Vilma išlydėjo iki pat lauko durų, apsikabinome ir atsilabinome. Tada, vėl likę trise, nuvykome į Šiaulius. Kaip pagal užsakymą Saulės mieste vyko mugė ir koncertas. Čia ekskursijų vadeles perėmė Lilija. Apėjome dalį miesto. Gaila, kad daug liko nepamatyta. Bet mes tikrai grįšime, kad aplankytume viską. 

Milijonas ačiū vyriausiai bibliotekininkei Vilmai bei Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešajai bibliotekai už be galo šiltą priėmimą. Kūryba yra nuolatinis procesas, kuris padeda atskleisti ir suprasti save bei pasaulį. Rašymas yra būdas išreikšti mintis, jausmus, patirtis. Viena iš maloniausių šios veiklos sudedamųjų yra bendravimas. Kiekviena akimirka praleista su žmonėmis suteikia naujų įkvėpimų, o kūryba padeda juos sutalpinti į žodžius.

Nuoširdžiai dėkoju Erikai ir Lilijai už palaikymą, nuotraukas ir buvimą drauge.

Ačiū visiems dalyvavusiems.