Spalio 1-osios vakarą turėjome džiaugsmą dalyvauti ypatingame renginyje – literatūriniame vakare Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje. Kartu su Jolanta Waldner vaišinomės grikiu šakočiu, mėgavomės kava ir mėtų arbata bei pristatėme savo knygas. Mano „Kur baigiasi sapnai“ ir Jolantos „Demonai, kurie mane saugo“. Tai buvo ne tik knygų pristatymas, bet ir atviras pokalbis apie kūrybą, patirtis, vidinius demonus, sapnus, drąsą kalbėti ir dar daugiau.

Vakaro atmosfera buvo nepaprastai jauki, kurią padėjo sukurti šaunios renginio moderatorės Ineta Sakapilvytė ir Aurika Aurylė iš Rokiškio knygų klubo. Jos ne tik vedė pokalbį, bet ir įkvėpė atvirumui. Kalbėjomės ne vien apie siužetus ar veikėjus, bet ir apie tai, kas lieka tarp eilučių, iš kur kyla istorijos, kodėl kai kurios temos vis dar laukia savo laiko. O gal yra tokių, kurių nedrįsčiau liesti?

Kai buvau paklausta, ką man pačiai reikštų, jei mano knygos veikėjai galėtų man užduoti klausimą, supratau, kad visi mano veikėjai man yra artimi ir pavertus juos realiais žmonėmis, galimai užpyktų, kad išrengiau jų sielas viešai apžvalgai, o galbūt paklaustų: „Kodėl tu vis tiek tiki šviesa, net kai pasaulis atrodo tamsus?“

Taip pat skaitėme ištraukas. Kiekvienas tekstas įgauna kitą gyvenimą, kai skamba balsu. Ir man, kaip autorei, tai labai jautru, nes tekstas tarsi vėl tampa kitoks, naujas, pirmą kartą ištariamas.

Ačiū visiems, kurie atėjo, klausė, klausinėjo, dalinosi. Tokie vakarai primena, kodėl rašome ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Dėl tų, kurie skaito ir randa ten savo sapnus ar demonus. O gal net išeitį, palaikymą, padrąsinimą.