Mano debiutinis romanas „Kur baigiasi sapnai” atvedė į pirmą virtualų pokalbį bibliotekoje. Bendravau su Gintare iš Lomių filialo. Jaudinausi tik pirmąsias dvi minutes, nes pajutusi Gintarės gerumą, paprastumą ir šilumą, įtampa greitutėliai atlėgo.

Vėliau draugė sakė, kad mūsų klausė arti šimto žmonių. Gal ir gerai, kad nemačiau, būčiau jaudinusis labiau. Visą pokalbio laiką buvau įsitikinusi, kad mus stebi 4–7 klausytojai.

Pokalbis vyko per socialinį Facebook tinklą.
Čia įkelsiu nuorodą iš Lomių bibliotekos paskyros su įrašu. Įrašas.

Ir įrašas patalpintas į mano YouTube kanalą. Įrašas.

Pradėjome pokalbį nuo Gintarės sveikinimo su Nacionaline Lietuvos bibliotekų savaite ir pasauline knygos ir autorių teisių diena. Tuomet buvau pristatyta aš ir parodyta mano knyga.

Paklausta, šiek tiek papasakojau kokia buvau paauglystėje. Paminėjau studijas, darbus. Šiek tiek užsiminiau apie gyvenimą Ispanijoje. Atskleidžiau, kaip gimė slapyvardis. Kokią literatūrą skaitau ir klausau. Pasidalinau įžvalgomis apie rašymo ritualus, savarankišką leidybą. Mintimis apie sapnus. Dar, kalbėjomės apie mano knygos atsiliepimus ir kitus dalykus. 

Buvo labai malonu, dėl sukurtos galimybės dalintis savo patirtimi su skaitytojais, o gal net kiek įkvėpti būsimus rašytojus. Numanau, kad tarp klausančių tokių buvo. Tikiuosi, kad tapau jiems dar artimesnė.

P.S. Visi kaimynai, kaip sutarę, valandai nutildė perforatorius ir leido pailsėti plaktukams. :)) Tai nuoširdžiai nudžiugino.